Perlojos kaimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1387 m. Įdomus gyvenvietės epizodas – 1918–1923 m. gyvavusi Perlojos Respublika, turėjusi ne tik savo prezidentą, konstituciją, kariuomenę, bet ir pinigus, antspaudą, policiją bei daboklę. Kaimą ypač išgarsino 1930 m. pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas, kurį sovietai ne kartą bandė nuversti, tačiau nesėkmingai. Dėl to paminklas tapo laisvės simboliu.
PERLOJOS ISTORIJA
Šios vietos apgyvendintos dar prieš 6000 metų. Šalia Perlojos rasta XI amžiumi datuojamų pilkapių liekanų. Perloja rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1378 m. Tuo metu čia jau buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, viena iš 15 „svarbiųjų“ rytų Lietuvos medinių pilių. Pro Perloją ėjo svarbiausias Lietuvos valdovų kelias iš Vilniaus į Gardiną, todėl Perlojai teko atlikti labai atsakingą valstybės tarnybą – prižiūrėti ir saugoti pagrindinį kelią, jos užtvaras ir tiltus, o reikalui esant – statyti ir taisyti valdovų pilis. 1387 m. Perloja minima Vygando Marburgiečio kronikoje, kai kryžiuočiai užėmė miestelį.
1700 m. Perlojos istorija prasideda iš naujo, nes karas, badas ir maras išnaikino visus Perlojos gyventojus. Tačiau jau apie 1777 m. perlojiškiai pasistato maumedžio rąstų bažnyčią, o 1792 m. balandžio 26 d. Perlojos miesto gyventojams suteikiamos Magdeburgo teisės. XIX a. sukilimai, perlojiškiai dalyvauja, caro valdžia uždaro bažnyčią. 1906 m. perlojiškiams bažnyčia grąžinama su sąlyga, kad bus statoma nauja.
Daugiau apie Perlojos respubliką ir bažnyčios statybas čia.
Šiandien Perlojoje rasite:
Ekskursija su gidu: Perlojos paslaptys: išgirsti, pamatyti. Ekskursija Perlojos istorinės respublikos valdose.
Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Dėl apsilankymo muziejuje ir ekskursijų kreiptis tel.: +370 310 51 116; el. paštu: perlojosmuziejus@gmail.com
Perloja žemėlapyje: Google maps
