Lenkų okupacijos metu čia buvo įrengta šaudykla, vėliau ja naudojosi vokiečiai. Kalno papėdėje buvo mediniai bėgiai, kuriais traukdavo vagonėlį su pritvirtintais taikiniais. Pamiškėje stovėjo namukas, iš kurio būdavo šaudoma į judantį taikinį - vagoną. Nepavykusius šūvius sugerdavo aukštas šlaitas. Kaimo vaikai šlaite ieškodavo švino nuo kulkų meškerėms. Jie smėliu nučiuoždavo žemyn ir žiūrėdavo, ar neiškilo į paviršių koks kulkos gabaliukas. 

Šaudyklos kalno viršus yra Grūdos slėnio ardomas šlaitas – vingiuodama Grūdos upė vienus krantus ardo, o kituose klosto nešamą slėnį. Šio smėlio skardžio aukštis siekia 13 m. Nuo jo atsiveria įspūdingas Grūdos slėnio vaizdas. Leisdamiesi laiptais nuo Šaudyklos kalno žemyn aptinkami slėnio terasų fragmentai, o dar žemiau – Grūdos slėnio pievos ir, žinoma, pati Grūda. Šaudyklos kalno pavadinimą skardis įgijo todėl, kad lenkų okupacijos metu čia buvo įrengta šaudykla, vėliau ja naudojosi vokiečiai. Kalno papėdėje buvo mediniai bėgiai, kuriais traukdavo vagonėlį su pritvirtintais taikiniais. Pamiškėje stovėjo namukas, iš kurio būdavo šaudoma į judantį taikinį – vagoną. Nepavykusius šūvius „sugerdavo“ aukštas šlaitas.