34 km ilgio maršrutas besidriekiantis per Lietuviškąjį provansą – Dzūkijos kaimus. Kelionę nuo Vilniaus siūlome pradėti traukiniu, Zervynų kaimą lengvai pasieksite Vilnius-Marcinkonys traukiniu.
Dangos: Asfaltas: 50%, Žvyrkelis: 40%, Miško kelias: 10%
Sudėtingumas: Vidutinis
Lankytini objektai maršrute:
- Traukiniu atvykstate į Zervynų traukinių stotelę – ji yra pati mažiausia Lietuvoje!
- Zervynų etnografinis kaimas, kaimo kryžiai su prijuostėlėmis, medinis tiltas per Ūlos upę
- Versmė „Ūlos akis” ir Mančiagirės skardžiai
- Puvočių kaime – kabantis tiltas per Merkį ir apžvalgos bokštas
- Marcinkonių kaimas – dzūkiškosios smėlio kopos, aukštapelkė „Meškos šikna”, Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba, geležinkelio stotis, kepyklėlė „Pamislyk ir užeik”
Išvykimas į Vilnių iš Marcinkonių senosios traukinių stoties. Ši stotis yra autentiškas kultūros paveldo objektas išlikęs nuo 1862 m., kai pro Marcinkonis buvo nutiestas Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Šiandien tai yra paskutinė stotelė prieš Baltarusijos sieną, o stoties viduje įsikūrusi „Verpėjų” meno galerija.
KAIP ĮVEIKTI MARŠRUTĄ SEKĖSI PAULIUI?
Minti pradedame Zervynose, kur išlipame iš traukinio tiesiog miško viduryje - lengvas šokas ir nuostaba, ką tik pabuvus mieste. Civilizaciją kuriam laikui paliekame ramybėje. Stovi tik būdelė-stotelė nuo lietaus pasislėpti. Tačiau mes ilgai nelaukiame ir sėdame ant dviračių - prieš akis laukia visa diena pilna įspūdžių.
Kertame upelį ir įriedame į Zervynas, kur pasitinka etnografinis gatvinis kaimas, Ūlos upė bei Zervynų ąžuolas. Puiki pradžia, kuri maloniai nuteikia.
Įvažiuojame į asfalto kelią ir čia tik su keliais automobiliais prasilenkdami riedame Ūlos akies link.
Pakeliui aplankome Mančiagirę, kuri taip pat įsikūrusi prie Ūlos. Trumpam pakeičiame asfaltą į miško kelią, bet dovanų gauname malonumą važiuoti per siauras kaimo gatveles ir pro sutvarkytas sodybas.
Truputį pavažiavus, prie Ūlos akies trumpam stabtelime pačių virtos arbatos ir užkandžių (šių mes esame iš anksto užsipirkę dar mieste), nes po ilgos kelionės esame išalkę ir ištroškę - be to reikia pasistiprinti, kad turėtume jėgų trasos įveikimui.
Ūlos akis, atrodo daug kartų lankyta, bet vaizdas nuo skardžio kiekvieną kartą kitoks - šįkart rudeniškas, malonus akiai. Paliekame dviračius ir leidžiamės laiptais apžiūrėti šlaito iš apačios.
Kitas kaimas - Žiūrai, čia jau daugiau modernių sodybų, o pats kaimas atrodo labai gražiai sutvarkytas.
Trakiškiuose gera vieta pailsėti - yra stovyklavietė ir skardžio vaizdas prie Ūlos - ten nusprendžiu atsigaivinti.
Mardasave sodybos išdėstytos erdviau - šis kaimas yra netoli Merkio ir Ūlos santakos, į kaimą įriedame mišku.
Nuo Mardasavo iki Puvočių važiuojame žvyrkeliu. Džiaugiamės, kad ne vidurys vasaros, nes panašu, kad čia kai karšta - būna žvyro tarka. Rudenį kelias kuo puikiausias, suplūktas, jaučiamės kaip važiuodami asfaltu.
Puvočiuose prieš kertant Grūdą stabtelime atokvėpio - yra įrengta puiki stovyklavietė. Ta proga ir apsidairome prie Merkio.
Kaimo gale mus pasitinka apžvalgos bokštas - lipame viršun ir dairomės į apylinkes. Rūkas, bet vaizdo jis negadina. Gera žygio nuotaika lydi šį lipimą, smagu pakilti virš pušų.
Pirmyn į kelią - liko 10 km asfaltu ir keli paskutiniai objektai Marcinkonyse!
Žygio vinis turėjo būti Marcinkonyse, kur pamatytume Meškos šikną - deja tai buvo tik pelkutė keistu pavadinimu, o kodėl pavadinimas toks taip ir nesupratome.. Meškos taip ir nesutikome.
Pakeliui grįždami aplankome Klonių kopą, galų gale pasimėgaujame užkandžiais - mūsų mėgstamiausi kelionėse - meduoliai.
Trasa pažymėta dažais ant medžių - stebėkite juos arba parsisiųskite navigacinį GPX failą į savo telefoną ar specialų navigatorių. Sėkmės kelyje!
-Paulius, epas.cc
Nuotraukų autorius: Justas Juozaitis
