Lankytini objektai maršrute:
- Merkinės apžvalgos bokštas
- Merkinės piliakalnis
- Panaros „Pilnų namų" bendruomenė
- Liškiavos vienuolyno ir bažnyčios ansamblis
- Ilgio ežeras prie Grūto
- Merkinės piramidė
Dangos: Asfaltas: 15%, Žvyrkelis: 35%, Miško kelias: 50%
Sudėtingumas: Labai sudėtingas
Dėmesio: maršrutas yra labai sudėtingas dėl bekelės atkarpų, kuriose dviratį tenka ir pasistumti, smėlio ruožų, žvyrkelių-tarkų. Siūlau važiuokite jį per kartą tik tuomet jeigu esate pakankamai fiziškai pasirengęs(-usi).
KAIP ĮVEIKTI MARŠRUTĄ SEKĖSI PAULIUI?
Pradžia Merkinėje: Kelionę pradedame Merkinėje. Kad turėtume jėgų ir maisto, apsiperkame parduotuvėje, pasiimame kavos iš „Aibės“ ir pasižvalgome sendaikčių parduotuvėje. Tuomet pajudame Merkinės apžvalgos bokšto link, nuo kurio atsiveria nuostabi Nemuno vingių, salos ir apylinkių panorama.
Miško ir bekelės iššūkiai: nusileidžiame prie piliakalnio (kitas maršrutas, kur baigiame Merkinėje - čia), kertame tiltą ir kone iškart sukame į mišką. Čia prasideda sudėtingesni keliai bei šokia tokia bekelė – iš anksto žinojome, kad maršrutas išsiskiria aukštu sudėtingumo lygiu. Kartais tenka persinešti dviračius per rąstus, tačiau nusileidus prie Nemuno viską atperka puikūs gamtos vaizdai ir paukščių giesmės.
Panaros „Pilnų namų“ bendruomenė: Kelias tai kyla, tai leidžiasi, kol pasiekiame asfaltą. Išsukę kairėn, privažiuojame Panaros „Pilnų namų bendruomenę“. Tai vieta, kurioje žmonės siekia pakeisti savo gyvenimą. Čia galima aplankyti koplyčią, prekiaujama vietoje auginamomis vaistažolėmis, arbatomis ar sakraliniais suvenyrais.
Grįžimas prie Nemuno: Apsilankymas bendruomenėje buvo lyrinis nukrypimas nuo pagrindinio maršruto. Apsisukame ir vėl grįžtame Nemuno link, kur mūsų laukia tolesni keliukai.
Mišką keičia laukas, lauką miestelis ir ilgai netrukus pasiekiame Žeimius. Nuo Žeimių gan intensyvus žvyrkelis, tačiau “tarkos” nėra ir nuo Liškiavos mus skiria tik viena įkalnė.
Liškiava: Liškiavoje pirmiausiai pasitinka didingas vienuolyno ir bažnyčios ansamblis. Užsukite tiek į bažnyčią, tiek pasigrožėti Nemuno vaizdu - yra vieta prisėsti ant suoliuko.
Vėliau leidžiamės žemyn, kur pakeliui yra įsikūrusi parduotuvė-kioskelis. Nieko daug neperkame, nes netrukus Druskininkai. Bet ledų tai visuomet! Pasileidus dar šiek tiek žemiau (kalvotos vietos) - pasitinka piliakalnis ir dar nuostabesnis vaizdas nuo jo: kol Justas dairosi iš apačios, aš stumiu dviratį aukštyn - pasigrožėti. Liškiava - 10 balų. Tiek žmonės malonūs, tiek vaizdai pasakiški. Ar daug lietuvių žino apie šią pasakišką vietą?
Asfaltuoti Druskininkai. Asfaltu (arčiau miesto suintensyvėja eismas) judame link Druskininkų. Ilgai netrunkame. Sukame į LIDL apsipirkti, nes laukia dar bent tiek pat, kiek jau numynėme. Į mišką įriedame jau temstant ir žinome, kad bus ką veikti. Tačiau mus pasitinka kuo puikiausi asfaltuoti pėsčiųjų ir dviratininkų takai. Klykaujame iš laimės ir net nepajaučiame kaip atsiduriame prie Ilgio ežero. Šalia Grūto parkas, tiems kas nori istoriškai papramogauti.
Nakvynė prie Ilgio
Prie Ilgio ežero randame ne tik puikų lieptą, bet ir stovyklavietę. Tenka paieškoti horizontalesnės vietos nuošalyje nuo kitų stovyklautojų, bet randame net su privačia maudykla, kurioje iškart ir išsimaudome. Vakarą praleidžiame vakarieniaudami ir stebėdami gulbes savo “televizoriuje”.
Žvejonė palei ežerą ir žvyrkeliais
Ryte keliamės ir pasukame truputį kitu maršrutu nei rodo oficialus maršruto pažymėjimas ant medžių - vengiame plento prie Grūto, vietoj to pro žvejų šlagbaumą judame palei Ilgio ežerą - o ten visa krūva žvejų žvejoja. Apvažiavę ežerą grįžtame į maršrutą. Šiek tiek gailimės patekę ant žvyrkelio, nes tas jau ilgą laiką negreideriuotas.
Alternatyva - nuo stovyklavietės važiuoti pro Viečiūnus, ten ir Maxima yra, jeigu ką bei labai gražus miško kelias (su trupučiu smėlio).
Pas Žiogelius
Atvykę į Žiogelius gauname lanku apsukti kaimelį, bet šis labai puošnus ir abejingų nepalieka - išpuoselėtos sodybos akį traukia, jaučiasi dzūkiško kaimo dvasia. Ta dvasia mus veda link upelio, kurį kirtus ratai iškart klimpsta į gilų smėlį - dviračius stumiamės (na gerai, bandau šiek tiek važiuoti, kiek sugebu, bet netoli). Pakilę viršun dar sutinkame kliūčių, smėlėtus kelelius keičia šaknuoti, o šiuos - upelis. Per upelį reikia pereiti kairiau - neišsigąskite vaizdo, tiesiog braukitės pro krūmų kairę pusę - šalia avietyno yra šioks toks takelis. Kojos liks sausos!
Ucieka - Utieka
Netrukus leidžiamės seno asfalto keliu link Utiekos (Uciekos). Čia mus pasitinka mėlynos trasos ženklai, tačiau giliau miške susiorientuoti gan nelengva - keliukai lengvai užaugę, viena kita šaka nusileidusi iki akių lygio. Privažiavus Nemuną laukia status nusileidimas, aš leidžiuosi nenulipdamas, nes patinka sudėtingos vietos, o Justas juokiasi stumdamas žemyn, kad statu ir stabdžiai vos laiko. Nusileidus pasitinka daili poilsiavietė su vaizdu į Nemuną. Užkandame po šokoladuką ir stumiame viršun. Ten pasitinka dailūs jaunų pušelių miškeliai, kuriais pasiekiame Uciekos kaimo paskutinius namus.
Turėkite omeny, kad tame gale auga ir barščiai, tai atsargiai juos įveikite. Sosnovskių barščių sultys gali nudeginti ir sukelti šoką, tad jokiu būdu jų nepjaukite ir nelaužykite.
Upelis, pakilimas ir Maksimai
Iškart už barščių pasitinka upelis, jį kertame per kairę, pasinaudodami rąstu kaip tilteliu. Čia pasitinka viena rimčiausių įkalnių - vėl stumiame, bet nuotaika puiki, nes šito tai jau mes tikėjomės.
Mindami viršumi atsiduriame visiškoje gamtos apsuptyje, nei žmogaus, tik keli gyvūnai prabėga.
Staiga iš krūmų išnyra kapinės, o vėliau ir Maksimai - idiliškas kaimas Nemuno pašonėj. Čia pilamės pas vietinius vandens ir keliaujame Merkinės piramidės link. Pakeliui atsiveria Nemuno ir Merkio santaka - didžiulė erdvė su pievomis ganymui - matosi Merkinės tiltas per Nemuną. Vaizdas mažų mažiausiai įspūdingas.
Merkinės piramidė
Tai vieta, kuriai buvai skeptiškas daug metų, tačiau vis matydamas čia besirenkančius žmones ir pats nusprendžiau pabandyti. Jeigu netiki jų skleidžiama žinia - tai bent jau pamedituok pats su savimi - geriau pedalai suksis. Ramybė ir susikaupimas čia garantuoti. Didelis pliusas - biuvetėje yra viešas kranelis vandeniui įsipilti. Tikras išsigelbėjimas per karščius!
Įveikiame paskutinius kalnelius
Po piramidės iškart status kalnas, tačiau šįkart jau asfaltuotas. Privažiuojame plentą link Alytaus/Jiezno - kertame ir miškais leidžiamės prie tilto per Merkį. Įveikus Merkį yra gan siauras keliukas link senojo plento - drąsiai juo važiuokite (laikykitės šiek tiek palei upę) - jis išvažinėtas ir aiškus. Pakilimas nėra labai status, o viršuje laukia senasis, dar visai geros kokybės asfaltas. Dar kartą kertame plentą ir jau link Merkinės - paskutiniai kilometrai. Pakeliui įspūdingos senosios žydų kapinės miške, o finalui galima apsidovanoti valgant Merkinės fabrike (tiesa veikia labiau savaitgaliais).
Maršrutas ne iš kelmo spirtiems. Glostantis širdį tiems, kuriems norisi pabūti gamtoje, toliau nuo miesto šurmulio, su gamta bei su savimi.
Maršruto sekimui taip pat galite pasinaudoti GPX failu, įsikėlę jį į specifinę telefono programėlę arba specialų navigatorių.
Daugiau mūsų maršrutų galite rasti „Varėna Visit“ svetainės „Dviračių maršrutai“ skiltyje.
-Paulius, epas.cc
Nuotraukų autorius: Justas Juozaitis
