Dargužiai – gyvas amatų ir bendruomenės kaimas Dzūkijoje, žinomas dėl savo unikalios vietos kultūros, amatininkystės ir kulinarinio paveldo puoselėjimo. Čia tradicijos ne tik saugomos – jomis aktyviai gyvenama.
DARGUŽIŲ ISTORIJA
Dargužių kaimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1566 m. Spaudos draudimo metais kaime gyveno knygnešys Jurgis Uždavinys, palaikės ryšius su vyskupu Motiejumi Valančiumi ir knygnešiu Jurgiu Bieliniu. Caro valdymo laikais kaime veikė slapta lietuviška mokykla. XX a. pradžioje Dargužiuose gyveno daugiau kaip 600 gyventojų, tačiau 1944 m. besitraukianti vokiečių kariuomenė sudegino pusę kaimo pastatų.
Dargužiai visuomet garsėjo kaip kaimas, kuriame laikydavo daug karvių, 4-5 stotai po 70 karvių. Kaimo gyventojai, tas karves kasdien gindavo ganytis į laukus ir vakare pargindavo į kaimą. Todėl kiekvienas gyventojas buvo piemeniu. Kiek karvių šeima turėdavo, tiek dienų per metus/mėnesį turėjo ganyti visą būrį. Didžiausia kaimo šventė buvo Sėkminės, tad šiai šventei kiekviena kaimo šeimininkė stengdavosi pagaminti patį geriausią savo sūrį, kuriuo pavaišindavo svečius. Todėl kaimas ir iki šios dienos yra siejamas su sūriais ir jų gamyba.
Šiandien Dargužiuose rasite:
Dargužiai žemėlapyje: Google maps
