Ūlos akis – vienas garsiausių ir įspūdingiausių šaltinių, kurių šiuose kraštuose yra gana daug. Tai šaltinis, trykštantis prie Ūlos upės, tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų. Versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu, čia nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis – kaip sako vietiniai, „šalcinis alma“. Nuo senų laikų lietuviai ypatingą galią teikė šaltinio vandeniui. Aplinkinių kaimų gyventojai vandenį iš Ūlos akies anuomet gėrė ir juo gydėsi.

Ūlos akis yra kairiajame Ūlos krante tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų, 8 m nuo kranto. Tai lyg mažytis ežerėlis, kurio duburio ilgis – 4,4 m, o plotis – 3,4 m. Jo centre nuolat kunkuliuoja stiprios vandens srovės permaišomas smėlis. Šaltinio debitas yra 2 l/s, o per parą net 137,2 m3 vandens nuteka į Ūlą 67 m ilgio upeliu.