Zervynos – vienas autentiškiausių etnografinių kaimų Lietuvoje, įsikūręs Dzūkijos nacionaliniame parke, prie Ūlos upės vingio. Tai gyvas Dzūkijos kultūros paveldo liudytojas – kaimas išlaikęs tradicinę architektūrą, senąjį sodybų išdėstymą ir dvasinį ryšį su mišku, uogavimu bei grybavimu.

ZERVYNŲ ISTORIJA

Zervynos minimos rašytiniuose šaltiniuose nuo XVIII a., tačiau kaimo kilmė siejama su dar senesnėmis girių gyventojų tradicijomis. Čia gyveno dzūkai, kurie išlaikė unikalią gyvenimo būdo kultūrą – savarankišką, artimą gamtai ir bendruomeniškai darnų. Tarpukariu ir sovietmečiu Zervynos išliko nuošalus kaimas be urbanistinių pakeitimų, todėl 1999 m. jis buvo paskelbtas urbanistikos paminklu, o visas kaimo ansamblis – saugomu kultūros paveldo objektu.

Šiandien Zervynose rasite:

Etnografines dzūkiškas sodybas: kaime stovi per 40 autentiškų sodybų, dauguma – rąstinės, su šiaudiniais ar gontiniais stogais. Gatvinio plano kaimas laikosi natūralios formos, be šiuolaikinių įsiterpimų.

Ūlos upė: srauni, vingiuota upė, šalia kurios stūkso įspūdingos smėlio atodangos. Tai viena gražiausių vietų baidarių žygiams Dzūkijoje. 

Zervynų geležinkelio stotelė: tai viena mažiausių stotelių Lietuvoje, su medine laukimo pastoge – vaizdas lyg iš senos lietuviškos kino juostos. Čia filmuota garsioji juosta „Niekas nenorėjo mirti“.

Miškai, kopos, takai: Zervynas supa šimtamečiai pušynai, pelkės, uogų ir grybų plotai, taip pat galima leistis į pažintinius žygius pėsčiomis arba dviračiais.

Zervynų kaimą galima patogiai atvykti traukiniu Vilnius-Marcinkonys.

Zervynos žemėlapyje: Google maps